Kaip uteniškiai nugvelbė kąsnį iš kinų

Norvegijos kapitalo UAB „Nosted mechanika“ įtikino akcininkus, kad iš verslo grupės įmonės Švedijoje gamyba būtų perkelta ne į Kiniją, o į Uteną. Sprendimas pasiteisino su kaupu. Iki šiol pusgaminius padangų grandinėms gaminti iš kinų pirkusi įmonė dabar juos pasigamina vietoje, šitaip taupo pinigus ir laiką, kuria naujas darbo vietas.

Dainius Tvarijonas, UAB „Nosted mechanika“ generalinis direktorius, nurodo, kad norvegų kapitalo įmonių grupės savininkai prieš kurį laiką turėjo planą iš Švedijos nebenaudojamą gamybos įrangą iškelti į Kiniją, tačiau uteniškiai perkalbėjo norvegus, kad šis projektas būtų įgyvendintas Utenoje.

200 darbuotojų turinčioje bendrovėje lietuvišku virtęs kiniškas projektas uteniškiams sukūrė bent 10 naujų darbo vietų.

Kodėl Utena

Lietuva tapo patraukli tokiai investicijai, nes pastaraisiais metais pastebimai Kinijoje išaugo darbo jėgos kaina, prie to dar prisidėdavo logistikos kaštai. Be to, verslo valdymas per 10.000 km gerokai sudėtingesnis nei dirbant aplinkinėse šalyse. Uteniškiai prieš kinus laimi užtikrindami geresnę kokybę ir per trumpesnį laiką, bet pertrūkių atlikdami užsakymus. „Anksčiau būdavo, kad atėjo kinų Naujieji metai – konteinerių su pusgaminiais negausi, atėjo vasara – vėl ta pati dainelė. Dabar mes vielą pusgaminiams perkame iš vokiečių, aprūpinimas puikus, gaminame vietoje ir matome, kad mūsų pusgaminių savikaina, palyginti su kinų, netgi sumažėjo“, – pažymi jis.

  • direktorius

Dainius Tvarijonas, UAB „Nosted mechanika“ generalinis direktorius, nurodo, kad Utenoje pagaminamos produkcijos savikaina tapo mažesnė nei anksčiau importuotos iš Kinijos. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Ponas Tvarijonas nurodo, kad šiais metais įmonė į našesnes gamybos mašinas iš viso investavo apie 1 mln. Eur. Pakilęs našumas kompensavo šiemet apie 4% augusius atlyginimus.

UAB „Nosted mechanika“ nuo 2003 m. gamina „Trygg“ prekės ženklo grandines, skirtas automobilių ratų pravažumui didinti slidžiuose, sunkiai išvažiuojamuose keliuose. Taip pat gamina „Igland“ prekės ženklo miško ir kelių priežiūros techniką, keltuvus. Pastaraisiais metais įmonės asortimente išaugo naftos pramonei gaminamų detalių stropams, kurie keliauja į Norvegiją, Kanadą. Stropai – tai prie krano tvirtinamos metalinės grandinės kroviniams kelti.

Skaičiuoja viščiukus

„Šie metai mums pardavimo atžvilgiu šiek tiek prastesni nei pernykščiai, todėl, kad dėl naftos kainų smukimo, kai kurių gaminių Kanados, Norvegijos naftininkams pardavėme mažiau“, – sako p. Tvarijonas. Jo skaičiavimais, įmonės pajamos 2015 m. preliminariai krito 8%, iki 12,5 mln. Eur. Tačiau dėl iš Švedijos į Uteną perkeltos gamybos, kitų investicijų sumažėjo įmonės sąnaudos. Įmonės pelnus vadovas žada skaičiuoti metų gale, nes reikės įvertinti ir atliktų investicijų poveikį.

Lietuvoje problema lieka ta, kad į sąnaudas, kuriomis mažinama pelno bazė, galima įtraukti tik naują įrangą, o iš Švedijos į Uteną perkeltai įrangai to padaryti negalima.

Šiuo metu galiojantis Pelno mokesčio įstatymas numato pelno mokesčio lengvatas, susijusias su investicinio projekto (toliau – IP) vykdymu. Bendrovė, vykdanti IP, gali sumažinti apmokestinamąjį pelną per mokestinį laikotarpį faktiškai patirtų išlaidų turtui įsigyti dydžiu ne daugiau kaip 50%. Tačiau toks turtas turi būti nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus.

„Nosted“ grupei, be „Nosted Mechanika“, priklauso dar 8 įmonės Skandinavijoje, Kinijoje, Kanadoje ir JAV. Grupės savininkė – Norvegų bendrovė „Nosted Kjetting AS“. „Creditsafe“ duomenimis, grupės savininkės „Nosted Kjetting AS“ apyvarta 2014 m. siekė 23,9 mln. Eur, o ikimokestinis pelnas – 5,1 mln. Eur.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ gruodžio 21 d.
Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/01/03/kaip-uteniskiai-nugvelbe-kasni-is-kinu#ixzz3wG6K2gO9

PARTNERIAI